Jeremijo 51

₁Taip kalba VIEŠPATS:

„Žiūrėk! Pakelsiu nuožmų vėją Babilonui

ir Leb Kamajo gyventojams.

₂Pasiųsiu vėtytojus į Babiloną,

kad jį išvėtytų ir nuniokotų kraštą.

Ak, puls jie nelaimės dieną jį iš visų pusių!

₃Tenetempia lankininkas savo lanko

ir tenesigiria savo krūtinės šarvais!

Nesigailėkite jo jaunų vyrų,

sunaikinkite visą jo kariuomenę!“

₄Nukauti jie gulės chaldėjų krašte,

sužeisti – jo gatvėse.

₅Izraelio ir Judo karalystės

nepaliktos jų Dievo, Galybių VIEŠPATIES, našlėmis,

nors jų kraštas buvo pilnas nusikaltimų

Izraelio Šventajam.

₆Bėkite iš Babilono,

tegelbsti kiekvienas savo gyvybę!

Nežūkite dėl jo kaltės,

nes dabar – VIEŠPATIES keršto metas;

jis gaus, ko nusipelnęs.

₇Babilonas buvo aukso taurė VIEŠPATIES rankoje,

nugirdanti visą žemę.

Tautos gėrė iš jos vyną, todėl išėjo iš proto.

₈Staiga krito Babilonas

ir buvo sutriuškintas; apraudok jį!

Atneškite balzamo jo žaizdai,

galbūt ji dar užgydoma.

₉„Bandėme Babiloną gydyti,

bet jis nepagydomas.

Palikite jį!

Eikime kiekvienas į savo kraštą!“

Taip, jo teismas pasiekė dangų,

pakilo iki pat debesų.

₁₀VIEŠPATS parodė mūsų teisumą;

ateikite, paskelbkime Sione,

ką padarė VIEŠPATS, mūsų Dievas.

₁₂Iškelkite mūšio vėliavą prie Babilono sienų!

Padidinkite sargybą, pastatykite sargybinius,

renkite pasalas,

nes VIEŠPATS nutarė ir įvykdė,

ką buvo kalbėjęs apie Babilono gyventojus.

₁₃Tau, kuri gyveni prie galingų vandenų

ir esi paskendusi turtuose,

atėjo galas, tavo gyvenimo siūlas nutrauktas.

₁₄Galybių VIEŠPATS prisiekė pats savimi:

„Ak, pripildysiu tave karių kaip skėrių;

jie šauks pergalės šauksmą“.

₁₅Savo galybe jis padarė žemę,

savo išmintimi sukūrė pasaulį

ir savo išmanymu išskleidė dangų.

₁₆Jam sugriaudus, kyla vandenų sąmyšis danguje,

jis pakelia garus nuo žemės pakraščių,

lietų pripildo žaibų,

vėją paleidžia iš savo svirnų.

₁₇Kiekvienas žmogus yra kvailas ir neišmanėlis;

visus auksakalius gėdina jų stabai,

nes ką jie nulieja, tai melas; jie neturi gyvybės.

₁₈Jie nieko neverti,

juoko darbas;

jų bausmės metu jie žus.

₁₉Ne tokia Jokūbo dalia,

nes jis yra tas, kuris visa padarė,

Izraelis – jo paveldo gentis,

Galybių VIEŠPATS – jo vardas.

₂₀„Tu – mano vėzdas,

mano kovos ginklas;

tavimi daužau tautas,

tavimi naikinu karalystes.

₂₁Tavimi daužau žirgą ir raitelį,

tavimi daužau kovos vežimą ir vežiką.

₂₂Tavimi daužau vyrą ir žmoną,

tavimi daužau senį ir vaiką,

tavimi daužau jaunuolį ir merginą.

₂₃Tavimi daužau piemenį ir jo kaimenę,

tavimi daužau artoją ir jo jaučių jungą,

tavimi daužau valdytoją ir jo įgaliotinius.

₂₅Tikėk manimi! Aš prieš tave, niokotojų kalne,

visos žemės niokotojau! –

tai VIEŠPATIES žodis. –

Aš ištiesiu savo ranką į tave,

nuritinsiu tave nuo uolų

ir paversiu tave perdegusiu kalnu.

₂₆Iš tavo griuvėsių nebus imama nei kertinio akmens,

nei akmens pamatams.

Tu liksi amžina dykynė, –

tai VIEŠPATIES žodis.

₂₇Duokite ženklą kraštui,

pūskite ragą tautoms!

Pašventinkite tautas karui su juo,

pašaukite prieš jį visas karalystes:

Araratą, Minį ir Aškenazą!

Paskirkite jo priešams vadą,

rikiuokite žirgus kaip skėrių knibždynę.

₂₈Pašventinkite tautas karui su juo –

medų karalių

drauge su jo valdytojais bei visais įgaliotiniais

ir kiekvieną jam pavaldų kraštą.

₂₉Žemė dreba ir raitosi,

nes vykdomas VIEŠPATIES užmojis prieš Babiloną –

paversti Babilono kraštą tyrais,

kur nėra jokio gyventojo.

₃₀Babilono galiūnai liovėsi kovoję

ir lindi savo tvirtovėse.

Išseko jų drąsa, jie elgiasi kaip moterys.

Dega pastatai, sulaužytos vartų velkės.

₃₁Pasiuntinys bėga įkandin pasiuntinio,

šauklys įkandin šauklio pranešti karaliui,

kad visas miestas paimtas,

₃₂brastos užimtos,

pelkės padegtos ir

kariai siaubo apimti“.

₃₃Taip kalba Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas:

„Duktė Babilonas – kaip klojimas per kūlimą;

dar truputis, ir ateis jos pjūties metas“.

₃₄„Babilono karalius Nebukadnecaras surijo mane,

sugriovė mane,

padarė iš manęs tartum tuščią indą.

Kaip slibinas prarijo mane,

pripildė savo pilvą mano skanėstų

ir išvarė mane.

₃₅Tebūna atkeršyta Babilonui už mano žaizdas!“ –

sakys Siono miestas.

„Tebūna atkeršyta Chaldėjos žmonėms už mano kraują!“ –

sakys Jeruzalė.

₃₆O dabar taip kalba VIEŠPATS:

„Tikėk manimi! Aš ginsiu tave,

atkeršysiu už tave.

Nusausinsiu jo jūrą,

išsekinsiu jo šaltinį;

₃₇Babilonas virs griuvėsių krūva,

šakalų landyne,

siaubo reginiu ir pajuoka,

be gyvo žmogaus.

₃₈Kaip liūtai jie drauge riaumos,

kaip liūtukai jie urgs.

₃₉Jiems nerimstant aš sutaisysiu gėrimą

ir girdysiu juos, kol pralinksmės.

Tuomet jie užmigs amžinu miegu

ir niekada neatsibus, – tai VIEŠPATIES žodis. –

₄₀Nuvesiu juos į skerdynių vietą kaip ėriukus,

kaip avinus ir ožius.

₄₁Taip buvo užimtas Šešachas,

į nelaisvę paimtas visos žemės gyrius!

Kokiu pasibaisėjimu tautoms tapo Babilonas!

₄₂Jūra apsėmė Babiloną,

šniokščiančios bangos jį užliejo.

₄₃Jo miestai tapo siaubo reginiu,

sausros šalimi ir tyrais,

kur niekas negyvena,

joks žmogus nekelia kojos.

₄₄Aš nubausiu Babilone Belį

ir ištrauksiu iš jo nasrų, ką buvo prarijęs.

Ateityje tautos pas jį daugiau nebeplūs,

sugriuvo Babilono siena!

₄₅Išeik iš jo, mano tauta!

Gelbėkite kiekvienas savo gyvybę

nuo VIEŠPATIES degančio pykčio!

₄₇Tikėk manimi! Ateina dienos,

kai aš nubausiu Babilono stabus.

Jo visas kraštas bus sugėdintas,

ir visi jo užmuštieji gulės jame.

₄₈Tuomet dangus ir žemė,

jie ir visa, kas juose,

džiūgaus dėl Babilono žuvimo,

kai iš šiaurės ateis jo niokotojai“, –

tai VIEŠPATIES žodis. –

₄₉Taip, Babilonas turi žūti

dėl Izraelio užmuštųjų,

kaip visos žemės užmuštieji žuvo

per Babiloną.

₅₀Jūs, pabėgėliai nuo kalavijo,

skubėkite, negaiškite!

Prisiminkite VIEŠPATĮ iš tolo,

Jeruzalė teateina jums į širdį!

₅₁Mes sugėdinti,

nes patyrėme pajuoką.

Veidai mums kaista iš gėdos,

nes svetimieji įėjo

į mūsų VIEŠPATIES Namų Šventyklą.

₅₂„Todėl, tikėk manimi, ateina dienos, –

tai VIEŠPATIES žodis, –

kai aš nubausiu jo stabus,

ir visame jo krašte dejuos sužeistieji.

₅₃Nors Babilonas ir pakiltų į dangų,

nors įsitvirtintų galingoje aukštybėje,

mano niokotojai jį pasieks“, –

tai VIEŠPATIES žodis.

₅₄Klausykitės! Ataidi riksmas iš Babilono,

baisus bildesys iš Chaldėjos krašto!

₅₅Ak, niokoja VIEŠPATS Babiloną,

tildo jo siaubingą ūžesį!

Šniokščia jo bangos kaip galingi vandenys,

aidi jų siautėjantis ūžesys,

₅₆nes niokotojas atėjo į jį,

į Babiloną.

Jo galiūnai paimti nelaisvėn,

jų lankai sulaužyti,

nes VIEŠPATS yra atlyginimo Dievas,

ir jis tikrai atlygins.

₅₇„Taip nugirdysiu jo didžiūnus ir išminčius,

jo valdytojus, įgaliotinius ir galiūnus,

kad jie užmigs amžinu miegu

ir niekada nepabus“, – tai žodis Karaliaus,

kurio vardas – Galybių VIEŠPATS.

₅₈Taip kalba Galybių VIEŠPATS:

„Plačioji Babilono siena bus sulyginta su žeme,

aukštieji vartai sudeginti ugnimi.

Taigi tautos tuščiai triūsia

ir gentys dėl liepsnų varginasi“.